Pasaulinė premjera – Lars Kepler VORAS bus išleista lietuviškai tuo pačiu metu kaip ir švediškai – kuo išskirtinis autorių duetas ir kodėl iš pradžių bandė slėptis? Nes kai parašai tokį sensacingą bestselerį kaip HIPNOTIZUOTOJAS ir tęsi darbą kurdamas tokios pat šlovės sulaukiančias kitas serijos knygas, verčiau nesislėpk po pseudonimu, nes „medžioklė“ gali būti nuožmi ir negailestinga. Paslaptingasis švedų autorius Lars Kepler gali pasigirti ne tik jau devyniais visus populiarumo rekordus sumušusiais detektyviniais romanais, bet ir tuo, kad šiuose romanuose fantazijos ne tiek daug, kiek galbūt norėtųsi…
Vakarinę Švedijos pakrantę gaubia naktis. Ši vietovė nėra tankiai gyvenama, prašalaičiai greitai pastebimi, o jiems ir nelabai yra ką ten veikti. Paplūdimiai nusėti akmenimis, rymo vieniši švyturiai, kuriuos, atrodo, laiko mašina čia perkėlė iš gilios senovės. Nedideli nameliai išsibarstę aplink mažus miestelius.
Viename iš tų nuošalių namelių gyvena du rašytojai, ieškoję atokios, saugios užuovėjos. Jau tamsu, jų vaikai ramiai miega. Tačiau rašytojų dėmesį patraukia nedidelė švieselė tolumoje, lyg žibintas, kuris sparčiai artėja nešamas… žmogaus. Nepažįstamas vyras žengia prie durų ir garsiai pabeldžia.
Kad ir kaip šie du rašytojai stengėsi išsaugoti savo anonimiškumą – jiems nepavyko.
Tačiau kol kas sugrįžkime į 2009 metus, kada Švedijos detektyvinių romanų lentynose atsirado naujokas – HIPNOTIZUOTOJAS. Tai pirmoji šiurpą kelianti, baimę žadinanti romanų serijos apie detektyvą Joną Liną, kuris turi išaiškinti žiaurią trigubą žmogžudystę, knyga. HIPNOTIZUOTOJAS iš karto susilaukė milžiniškos sėkmės, pardavimai šoko tiesiai į pačią tarptautinių bestselerių viršūnę, ir buvo išpirktas greičiau, nei visi kiti šio žanro romanai. Nieko nuostabaus, juk skandinavai eina iš proto dėl detektyvinių trilerių, pagrįstai didžiuojasi tokiais autoriais kaip Stiegas Larssonas ir Jo Nesbo.
HIPNOTIZUOTOJĄ parašė paslaptingasis Lars Kepler. Skaitytojai ėmė entuziastingai domėtis jo asmenybe ir atsitrenkė į… nežinomybės sieną. Viskas, ką žinojo skandalingai sėkmingo romano leidėjai, tebuvo nieko nesakantis elektroninio pašto adresas: [email protected]. Tačiau tai tik dar labiau sužadino smalsiųjų švedų ir viso pasaulio skaitytojų susidomėjimą. Tokį stiprų, kad į autoriaus „medžioklę“ įsitraukė ir Švedijos žiniasklaida. Nors išaiškinti šią paslaptį buvo sudėtinga, tačiau vis dėlto vieną tamsų vakarą į dviejų rašytojų namelį pasibeldė žurnalistas…
Kad ir kaip Alexanderis ir Alexandra Andorhilai stengėsi išlaikyti anonimiškumą – jie pakliuvo į pinkles.
Atradimas, kad už pseudonimo Lars Kepler slepiasi rašytojų pora – Alexanderis ir Alexandra Andorhilai – tapo tikra sensacija, žiniasklaida negailėjo dėmesio literatūros pasaulį užkariavusiai autorių porai. Po šio atradimo nublanko net Švedijos princesės sužadėtuvės…
Kokią stebuklingą formulę yra atradę šie du rašytojai?
Tiek Alexandra, tiek Alexanderis abu buvo rašytojai ir iki tol, kol pradėjo bendradarbiauti. Kadangi beveik visi rašytojai kenčia nuo jų profesijai neišvengiamos vienatvės – šis sprendimas pasirodė net labai praktiškas. Ir net romantiškas. Nors romantikos jų romanuose nė su didžiausiu žiburiu nerasi, greičiau pastebėsi, kad kiekvieno romano pradžia yra ne pats romano rašymas, o ilgas ir išsamus medžiagos rinkimas. Ir ne tik skaitymas, bet ir tikrų žudikų, tikrų kenčiančių aukų kalbinimas, lankymasis psichiatrinėse ligoninėse ir didžiausio saugumo reikalaujančiuose kalėjimuose. Informacijos apie šias vietas galima rasti ir internete, tačiau tuomet nepajusi, ką reiškia visa tai pamatyti iš arti, užuosti kvapus, išgristi balsus ir pamatyti veidus. O tai pajaučia ir skaitytojai. Alexandra prisipažįsta – kol rašė romaną SMĖLIO ŽMOGUS, kasnakt sapnuodavo košmarus.
Jų darbo stalas yra senas virtuvės stalas, o visa kuriama istorija trumpais fragmentais išdėliojama kortelėse ant sienos. Kortelės tol pildomos, keičiamos, didžiuliame minčių žemėlapyje joms ieškoma vieta tol, kol istorija patiems autoriams atrodo gera. Tuomet jie imasi darbo – sutuoktiniai sėda vienas šalia kito prie kompiuterių ir kuria skaitytojams dar vieną šiurpą keliančią istoriją. Abu teigia, kad nepaisant to, kad rašo apie žiaurias žmogžudystes, pagrobimus ir serijinius žudikus, pats rašymo procesas yra netikėtai malonus.
Vis dėlto Lars Kepler detektyvai garsėja kaip kupini siaubo, keliantys baimę. Alexandra teigia, kad tikras gyvenimas yra daug baisesnis, nei romanai, kuriuos rašo. Kas ją labiausiai gąsdina – kad žudikams svetimas gailesčio jausmas. Alexanderis priduria, kad juk mes visi ko nors bijome tikrame gyvenime, tačiau grožinė literatūra tarsi netiesiogiai moko tas baimes įveikti. Knygose galima rasti atsakymus, ne vienas gerbėjas tvirtina, kad šios knygos, nors ir keliančios baimę, tačiau kartu teikia ir savotišką paguodą.
2020 m. lietuviškai išleistas LOZORIUS sudrebino skaitytojų vaizduotę dovanodamas itin košmarišką siaubo terapiją. Ištikimi gerbėjai troško dar. Aštuntasis Lars Kepler romanas VEIDRODŽIŲ ŽMOGUS Švedijoje sumušė rekordus – vos per penkias dienas Švedijoje buvo parduota per 90 000 egzempliorių! Tokia pati sėkmė, o gal net ir didesnė prognozuojama devintajam Lars Kepler detektyvui VORAS – šis romanas Lietuvoje pasirodys tuo pačiu metu kaip ir Švedijoje!
Trumpas interviu su Larsu Kepleriu – Alexanderiu ir Alexandra Andorhilais
Romanai apie Joną Liną ir Sagą Bauer padarė jus geriausiu dešimtmečio kriminalinių romanų autoriumi. Kaip manote – kodėl?
Tiesiog stengiamės rašyti tokias knygas, kurias patys mielai skaitytume. Detektyvo žanras puikiai tinka, jei rašytojas nori suderinti pramogą su rimtais klausimais apie moralę ir visuomenę. Manome, kad skaitytojai jaučia mūsų aistrą įtampai ir stiprioms emocijoms, kai jų širdys ima plakti greičiau arba akys prisipildo ašarų.
Kas jums svarbiausia rašant?
Mes jaučiamės laimingi galėdami bendradarbiauti, džiaugiamės, kai darbo kambaryje tvyro kūrybiškumo energija. Kaip ir Jonas Lina, mes niekada nepasiduodame. Atliekame neįtikėtinai daug tyrimų ir nesustojame, kol knyga tampa būtent tokia, kokios norime, nesvarbu, kiek laiko tai užtrunka ir kiek darbo reikia įdėti.
Apie ką yra jūsų naujoji knyga VORAS?
Prieš trejus metus Saga Bauer gavo atviruką su grasinančia žinute, kurioje užsimenama apie ginklą su devyniomis baltomis kulkomis. Viena jų skirta detektyvui Jonui Linai. Saga parodė atviruką Jonui, tačiau bėgant laikui grasinimas pasimiršo ir abu pamanė, kad tai tebuvo bereikšmė provokacija. Iki dabar.
Kapelskare prie medžio randamas krepšys, kuriame – beveik visiškai suiręs kūnas. Žmogžudystės vietoje pareigūnai aptinka ir pieno baltumo kulką. Ima atrodyti, kad senas grasinimas gali virsti tikrove, o pradėjus tyrimą – mįslių ir apgaulingų užuominų tik daugėja. Negi žudikas policijos pareigūnams tyčia duoda galimybę sustabdyti žmogžudystes? O gal tai pražūtingo plano dalis?
Jonas Lina ir Saga Bauer petys į petį stengiasi apsaugoti būsimas aukas, kol dar ne per vėlu. Tačiau laikas nenumaldomai tiksi ir smurto bei adrenalino kupina medžioklė tampa vis beviltiškesnė. Galbūt šio žudiko neįmanoma sustabdyti? Galbūt jie įkliuvo į neapsakomai žiauraus voro tinklą?
Kiekvienas Larso Keplerio romanas susilaukia milžiniškos sėkmės ne tik Švedijoje, bet ir visame pasaulyje. O Lietuva taip pat gali pasigirti didžiuliu ištikimų gerbėjų ratu.
