NETIKĖTA PAGUNDA: žaismingas, dinamiškas meilės romanas – nuo priešiškumo iki meilės kartais būna tik vienas žingsnis...

Jauna muzikantė Darija išsinuomoja kambarį jo nė nemačiusi.Pasibeldus į butą paaiškėja, kad ten gyvena Vaidotas – psichologas, kuris skiriasi su žmona, o ši ką tik iškrėtė kiaulystę – nepažįstamai merginai pigiai išnuomojo pusę itin prabangaus buto.

Kas pasakė, kad priešingybės traukia, tikriausiai buvo neteisus... Sunku būtų rasti vienas už kitą skirtingesnius žmones! Tačiau širdies keliai nežinomi, o bundančių jausmų kasdienybės konfliktais taip lengvai neužgesinsi... Be to, Vaidoto psichologijos žinios padės Darijai susidoroti su praeities demonais, o jauna moteris priekabų bumbeklį pavers kitu žmogumi – jeigu tik pavyks įveikti buvusios žmonos kerus...

Žaismingas, dinamiškas, rimtas temas paliečiantis romanas „Netikėta pagunda“ – antrasis autorės Ievos Vill romanas. Jos debiutinį kūrinį „Pažadink mane“ (2023, Alma littera) puikiai įvertino skaitytojai. Pasak rašytojos, kuri dieną dirba fotografe, o naktį – svajoja, įkvėpimo ji semiasi iš kasdienių situacijų, o jausmingas istorijas mėgsta pagardinti humoru ir trilerio vertais siužeto vingiais.

„Buvo nuostabu stebėti, kaip abu pagrindiniai veikėjai beviltiškai bando ignoruoti tarpusavio trauką, įsivelia į komiškiausias situacijas, bet kartu padeda vienas kitam įveikti praeities demonus ir susidoroti su iššūkiais.“ – bestselerių autorė Indrė Vakarė

Esu Ieva Vill, gimiau auksiniais lapais nubarstytą 1989 metų spalį. Marijampolės miestas nuo pat mažens man yra pati jaukiausia vieta žemėje.

Mėgstu vaikščioti ramiomis gatvelėmis, mėgautis žaliuojančiais parkais, kuriuose žmonės skaito knygas.

Būtent knygos nuo pat mažumės teikė nenusakomą džiaugsmą. Gal dėl lakios vaizduotės, o gal dėl svajonių apie žavųjį princą skaitydavau meilės romanus. Nors savojo princo sulaukiau ir esu laimingai ištekėjusi, vis dar mėgaujuosi meilės istorijų sukeltais virpuliukais.

Rašyti romanus pradėjau netikėtai, kai bičiulės paskatinta prisijungiau prie vieno projekto. Nors tuo metu buvo pats darbų įkarštis, nes su vyru Deividu dirbame vestuvių fotografais, mečiau sau iššūkį. Taip vos per tris vasaros mėnesius gimė pirmoji istorija.

Avantiūra išties buvo smagi, sulaukiau daug palaikymo, tad mano kūrinys greitai išvydo dienos šviesą. Maniau – pabandžiau, buvo smagu, metas grįžti į realybę...

Tačiau mintys apie antrąją knygą nepaleido manęs nei darbuojantis, nei miegant. Nejučia pradėjau užsirašinėti idėjas, veikėjų aprašymus. Įkvėpimas užklupdavo netikėčiausiu metu – svečiuojantis pas draugus, sukantis virtuvėje ar tiesiog prekybos centre.

Pamenu, kaip kartą stvėriau iš lentynos rašiklį, jį išpakavau ir pradėjau užsirašinėti tiesiog ant delno, mat mobilusis, į kurį žymiuosi mintis, buvo išsikrovęs. Tušinukas pasitaikė išties geras – veikėjų dialogas neatsiplovė net tris dienas.

Nors parašiusi pirmąjį romaną bandžiau save įtikinti, kad verčiau likti skaitytoja, suvokiau, kad kartą paviešėti užklydusi Mūza išeiti net neketina...

Džiaugiuosi, kad atsiranda vis daugiau rašančių žmonių, juk savo istorijose galime nugyventi šimtus gyvenimų, kartu su herojais verkti, juoktis, mylėti. O svarbiausia – tokiu būdu pasauliui galime papasakoti apie vertybes. Savo kūryboje akcentuoju tikros draugystės svarbą, miniu beglobius gyvūnus bei garbaus amžiaus žmones, kuriais privalome pasirūpinti. Stengiuosi į knygos puslapius suguldyti ne tik svajingus jausmus, bet ir skaudulius, apie kuriuos kalbėti nėra lengva.

Ir vis tik pagrindinė mano siunčiama žinutė kalba apie meilę, kuri išgydo net didžiausias žaizdas. Mylėkite savo šeimą ir draugus, augintinius ir kaimynus. Mylėkite knygas, gamtą ir tėvynę, bet labiausiai – save. Juk visi gražiausi dalykai prasideda nuo mūsų pačių!