Romanas, kuris pralenkė savo epochą: DIDYSIS GETSBIS mini 100-ąjį jubiliejų!

1925-ųjų pavasarį į literatūros pasaulį įsiveržė daugybę nerašytų taisyklių pamynęs romanas, kuris šiandien laikomas tikru šedevru. Tai ironiška, nes vos išleistas kūrinys patyrė fiasko ir daugybę metų nesulaukė visuotinio pripažinimo. Tiesą sakant, romano autorius Francis Scott’as Fitzgerald’as netgi mirė manydamas, kad jo gyvenimas buvo nieko vertas, o kūryba liks istorijos paraštėse... Ir vis dėlto dabar rašytojo magnum opus DIDYSIS GETSBIS yra laikomas vienu svarbiausių XX a. romanų bei esminiu amerikietiškosios literatūros kūriniu, kuris žavi skaitytojus visame pasaulyje – net ir praėjus 100 metų!

Minėdami tokį įspūdingą DIDŽIOJO GETSBIO jubiliejų jau netrukus išleisime šią knygą su ypatingu kolekciniu „rūbu“, tačiau prieš tai kviečiame jus trumpam pasinerti į jau nebeegzistuojantį Džėjaus Getsbio – turtais aptekusio vakarėlių liūto, kurio meilės troškimas ir amerikietiška svajonė tapo nesenstančiu pasakojimu apie ambicijas, iliuzijas ir perteklių – pasaulį. Ar esate pasiruošę?

Ypatingas spindesio ir skurdo amžius

Faktas: net ir įvilktas į nesenstančias temas, DIDYSIS GETSBIS visų pirma yra neatsiejamas nuo savo laikmečio – XX a. trečiojo dešimtmečio, kurį pats F. S. Fitzgerald’as apibūdino kaip „stebuklų, meno, pertekliaus ir satyros amžių“. Ši epocha buvo paradoksali įvairiomis prasmėmis: ją žymėjo akinantys nuvorišų (pranc. nouveau riche – naujas turtuolis) turtai ir beviltiškas didžiosios visuomenės dalies skurdas, ekstravagantiški įžymybių vakarėliai ir moralinis jų nuosmukis, o žaibišką verslų klestėjimą užgožė kiek vėliau smogęs žlugimas.

Po Pirmojo pasaulinio karo JAV prasidėjo neregėtas ekonominis pakilimas. Prohibicija – visoje šalyje nuo 1920 m. galiojęs alkoholio draudimas – nesugebėjo pažaboti „velnio lašų“ gamybos, prekybos ir vartojimo, o atvirkščiai – tik išstūmė į pogrindį, kur atsirado nelegalūs speakeasy barai (angl. speak easy – kalbėk švelniai) ir galingos, mafijos remiamos kontrabandos imperijos. Jaunos širdys plakė dar negirdėto muzikinio reiškinio – džiazo – ritmu, o kartu su juo išsivystė ir naujo pobūdžio maištas: moterys blizgiomis trumpomis suknelėmis šoko čarlstoną, kas vakarą liejosi šampanas, į dangaus aukštybes besistiebiantys didmiesčiai pulsavo energija, kuri nesisklaidė iki pat paryčių...

Tokio pasaulio stebėtojas (ir aktyvus dalyvis) F. S. Fitzgerald’as nusprendė, kad reikia visa tai užfiksuoti parašant „ką nors naujo – kad būtų ypatinga ir gražu, paprasta bei įdomiai suregzta“. Taip gimė DIDYSIS GETSBIS – prašmatnūs romano pagrindinio veikėjo Džėjaus Getsbio vakarėliai lyg veidrodis atspindėjo įvairius prabangius susibūrimus, kuriuose pats F. S. Fitzgerald’as dalyvavo gyvendamas Niujorke, Paryžiuje ir Prancūzijos Rivjeroje. Tačiau net ir po šampano taurių bokštais slypi kažkas tamsesnio – tas jausmas, jog visas šis blizgesys tėra trapi iliuzija, aiškiai jaučiamas tiek knygoje, tiek F. S. Fitzgerald’o gyvenime.

Fitzgerald’o tragedija

Įdomu, jog galima brėžti savotišką paralelę tarp romane pasakojamos istorijos ir paties autoriaus iškilimo bei nuopuolio. Tuo metu, kai rašė DIDĮJĮ GETSBĮ, F. S. Fitzgerald’as su žmona Zelda gyveno Paryžiuje ir bendravo su tokiais „prarastosios kartos“ rašytojais kaip Ernestas Hemingvėjus ir Gertrūda Stein. Visgi blizgantis socialinis gyvenimas slėpė nemažai problemų: štai, pavyzdžiui, Fitzgerald’ams trumpam išvykus paatostogauti į Rivjerą, Zelda įsivėlė į romaną su prancūzų karinio jūrų laivyno karininku ir taip vos neišardė savo santuokos, o auganti Francio priklausomybė nuo alkoholio kasdien vis labiau kenkė jo sveikatai bei kūrybai.

1925 m. balandžio 10 d. DIDYSIS GETSBIS buvo pirmą kartą išleistas JAV (leidykla „Charles Scribner's Sons“), jo buvo parduota mažiau nei 23 tūkst. egzempliorių – tai dar labiau žlugdė autorių, kurio ankstesni kūriniai pasirodė kur kas geriau. Kritikai buvo nusiteikę vangiai, o pats F. S. Fitzgerald’as kaltino pavadinimą, nes manė, kad jis tikriausiai neatspindi visos tragiškos istorijos esmės. 

Negana to, prasidėjusi Didžioji depresija greitai užtemdė „auksinių dvidešimtųjų“ spindesį ir F. S. Fitzgerald’as, kadaise laikytas savo kartos balsu, buvo kritikuojamas už neva knygose propaguojamą elitizmą bei materializmą. 1933 m. vienas žurnalistas sukritikavo autoriaus kūrybą teigdamas, jog daugelis amerikiečių nebegali sau leisti gerti šampano kada panorėję arba atostogaudami apsistoti Paryžiaus Monparnaso rajone. Drastiškai smukus populiarumui F. S. Fitzgerald’as susidūrė su rimtais finansiniais sunkumais – menki honorarai niekaip nepadengė išlaidų už prabangų gyvenimo būdą, todėl jis nuolat skendėjo skolose.

Šedevras, kuris prisikėlė iš pelenų

Iki pat savo mirties 1940-aisiais F. S. Fitzgerald’as galvojo, jog patyrė visapusišką nesėkmę tiek kaip žmogus, tiek kaip rašytojas. Prieš pat šv. Kalėdas, būdamas vos 44 metų, jis mirė nuo širdies smūgio, kuris tikriausiai buvo ilgamečio alkoholizmo pasekmė. Laikraštyje „The New York Times“ publikuotame nekrologe rašytojas buvo apibūdintas tik kaip praėjusios epochos reliktas pabrėžiant, kad jo kūriniai priklausė „laikams, kai džinas buvo nacionalinis gėrimas, o seksas – nacionalinė manija“.

Tačiau istorija vis dėlto parodė ką kita. Antrojo pasaulinio karo metais F. S. Fitzgerald’o magnum opus atgijo naujam gyvenimui, kai įvairių leidyklų, knygynų ir autorių susivienijimas JAV kariuomenės daliniams išplatino daugiau kaip 100 tūkst. DIDŽIOJO GETSBIO egzempliorių – taip įtraukiančią Džėjaus Getsbio, Deizės Bjukenen ir Niko Karavėjaus istoriją ėmė skaityti nauja karta. Vėlesniais dešimtmečiais romano reputacija augo ir 1960 m. pardavimai siekė po 100 tūkst. egzempliorių per metus. 

Aktualumo neprarandanti istorija

Šiandien DIDYSIS GETSBIS yra pelnytai laikomas vienu geriausių visų laikų romanų, o jame paliestos temos iš tiesų pralenkė ne tik savo laiką, bet ir formatą – DIDYSIS GETSBIS įkvėpė filmus, pjeses ir net kultūrinius reiškinius. Milijonai kūrinio gerbėjų vis iš naujo atranda tą akinančių, bet bejausmių vakarėlių skurdą, Džėjaus Getsbio neblėstančią viltį dėl Deizės ir tarp eilučių įskaitomą panieką privilegijuotam gyvenimo būdui. 

Švęsdami šio nepaprasto literatūros kūrinio sukaktį kviečiame bent trumpam nusikelti laiku į tą pasaulį, kuriame vyrauja žvėriškos ambicijos, spindinčios svajonės ir skaudi tiesa, jog ne viskas yra auksas, kas auksu blizga… Mūsų specialus DIDŽIOJO GETSBIO jubiliejinis 100-mečio leidimas – tai duoklė šiam legendiniam romanui, kuris paprasčiausiai yra šedevras. Nepraleiskite progos tapti literatūros istorijos dalimi!