Įdomu ir tai, kad šį veikalą A. Šapoka parašė išeivijoje, o knyga pasirodė tik po jo mirties užsienyje. Tai daugiau nei vien istorinis pasakojimas – šis leidinys yra tikra kolekcinė retenybė, tapsianti išskirtine puošmena kiekvieno Vilniaus istorijos entuziasto namų bibliotekoje.
Knygos tema ir turinys
Adolfo Šapokos knyga „Senasis Vilnius“ – tai pirmasis išsamus, moksliškai pagrįstas Vilniaus miesto istoris tyrimas lietuvių kalba. Šiame veikale garsus tarpukario Lietuvos istorikas nagrinėja Vilniaus, kaip Lietuvos sostinės, praeitį nuo miesto susikūrimo viduramžiais iki XVII amžiaus pabaigos. Knygoje atsiskleidžia, kaip Vilnius iš nedidelės viduramžių gyvenvietės išaugo į didįjį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centrą ir kokią reikšmę sostinė turėjo politiniam bei kultūriniam šalies gyvenimui. A. Šapoka nuosekliai aptaria svarbiausius Vilniaus istorijos etapus: miesto įkūrimą ir ankstyvąjį augimą, viduramžių Vilniaus raidą, renesanso ir reformacijos laikotarpiu klestėjusią kultūrą, bei XVII a. negandas – karus, gaisrus ir kitus išbandymus. Autorius daug dėmesio skiria Vilniaus, kaip daugiatautės ir daugiakonfesės miesto bendruomenės, formavimuisi ir pabrėžia miesto „nepamainomą reikšmę tautos gyvenime“. Taigi “Senajame Vilniuje” aprašomi ne tik politiniai įvykiai, bet ir miesto socialinis, ekonominis ir kultūrinis gyvenimas.
1925-ųjų pavasarį į literatūros pasaulį įsiveržė daugybę nerašytų taisyklių pamynęs romanas, kuris šiandien laikomas tikru šedevru. Tai ironiška, nes vos išleistas kūrinys patyrė fiasko ir daugybę metų nesulaukė visuotinio pripažinimo. Tiesą sakant, romano autorius Francis Scott’as Fitzgerald’as netgi mirė manydamas, kad jo gyvenimas buvo nieko vertas, o kūryba liks istorijos paraštėse... Ir vis dėlto dabar rašytojo magnum opus DIDYSIS GETSBIS yra laikomas vienu svarbiausių XX a. romanų bei esminiu amerikietiškosios literatūros kūriniu, kuris žavi skaitytojus visame pasaulyje – net ir praėjus 100 metų!
Minėdami tokį įspūdingą DIDŽIOJO GETSBIO jubiliejų jau netrukus išleisime šią knygą su ypatingu kolekciniu „rūbu“, tačiau prieš tai kviečiame jus trumpam pasinerti į jau nebeegzistuojantį Džėjaus Getsbio – turtais aptekusio vakarėlių liūto, kurio meilės troškimas ir amerikietiška svajonė tapo nesenstančiu pasakojimu apie ambicijas, iliuzijas ir perteklių – pasaulį. Ar esate pasiruošę?
Lietuviškų bestselerių autorė Simona Šara į literatūros pasaulį atėjo su gilia emocine patirtimi ir ryškia kūrybine vizija. Jos naujausias romanas „Pragaras tarp mūsų“ žada skaitytojams užburiantį pasakojimą, kuriame pinasi meilė, mistika ir fatališka lemtis.
Šiame interviu Simona dalijasi savo kūrybos kelione – nuo pirmųjų dienoraščio įrašų iki profesionalaus rašytojos kelio, kalba apie įkvėpimą, kultūros svarbą jos gyvenime ir netikėtą likimo posūkį, kuris paskatino ją grįžti prie rašymo.
Kodėl rašytoja pasirinko meilės romanų žanrą? Kas slepiasi už jos kūrybinių procesų? Koks jausmas paleisti į pasaulį naują knygą? Apie visa tai ir dar daugiau – šiame atvirame pokalbyje.
Kviečiame susipažinti su autore iš arčiau! 🔥📖
Papasakok apie save.
Gimiau 1989 metais, Kelmėje. Buvau netyčiukas, kaip tėvai juokaudavo – gandro atnešta. Šeimoje jau augo aštuoneriais metais vyresnė sesuo, kuri kaip tėvai galvojo bus vienturtė atžala, tačiau nutiko stebuklas ir su gruodžio speigu pasibeldžiau į šį pasaulį. Gyvenome kaimiškoje vietovėje, ūkiškai, tad augau apsupta gamtos ir gyvūnijos, mėgau bėgioti pievomis, miškais, dažnai namo grįždavau nusibalnojusi kelius ar nešina laukiniais gyvūnėliais (pelėmis, varlėmis, paukšteliais). Paauglystėje tėvams buvau tikras galvos skausmas: sąmoningai tikrindavau jų kantrybės ribas, maištavau ir ieškojau vietos po saule. Žinoma, visuomet buvau jautri ir meniška siela, mėgau piešti ir skaityti. Knygų pasaulis buvo nuolatinis palydovas nuo tada, kai išmokau skaityti, o tapus brandesne asmenybe, pamėgau romano žanrą.
Nuolatos kartojau, kad užaugusi bėgsiu gyventi į didmiestį, negyvensiu kaime ar mažame miestelyje, tačiau likimas pakišo koją – vedama meilės, sėkmingai gyvenu Kražiuose, nuostabiame istorija alsuojančiame miestelyje ir gyvenimo čia nekeisčiau į jokius didmiesčius. Čia sukūrėme namus, auginame dvi dukras, mėgaujamės gamtos prieglobsčiu bei tykiais vakarais terasoje. Jau tapo savotišku pokštu sakyti, kad susirgau „kražlige“, bet Kražiai turi kažką stebuklingo, mistinio, kad kartą čia atvykus, norisi sugrįžti.
Kas gi nenorėtų atskleisti šunų ir žmonių susikalbėjimo paslaptis? Mindaugas Sėjūnas – tarsi šunų užkalbėtojas, burtų lazdele perauklėjęs šimtus nepaklusnių ir sudėtingų šunų Lietuvoje – atskleidžia visas savo žinias apie tai, kaip lengvai susikalbėti su keturkoju jūsų namuose. Nesvarbu, ar tik planuojate priimti į namus naują šeimos narį, ar turite šunį daugybę metų (o gal ir esate jį „profesionaliai“ dresavę!), ši nesudėtingų, bet itin efektyvių patarimų pilna knyga pakeis jūsų ir jūsų augintinio gyvenimą į gerą: jūs turėsite nuostabų keturkojį draugą, o jis – šeimininką, kuris supranta, kaip veikia šuns smegenys. „Didysis šuns šeimininko vadovas“ – tai tikrasis šuns ir žmogaus susikalbėjimo žodynas.
Kviečiame skaityti interviu su knygos autoriumi Mindaugu Sėjūnu:
Buvote gerai žinomas Lietuvos televizijos veidas. Kokia akimirka ar patirtis padėjo suprasti, kad darbas su šunimis visgi yra tikroji Jūsų aistra?
Matote, man ir mano artimiesiems tai buvo ne naujiena. Dar būdamas penkerių svajojau būti Daktaru Dolitliu, vėliau – Tadu Ivanausku, žodžiu, gamtininku. Tempiau namo sužeistus gyvūnus, auginau, gydžiau paukščius. Kaime pas dėdę skubėjau prisijaukinti pikto, besibadančio jaučio, kepurėje parsinešiau mažą žiurkiuką, o kai atsisėsdavau ant suoliuko, viščiukai mane nutūpdavo nuo galvos iki kojų. Jiems, matyt, atrodė, kad esu jų gaidys, nes juos globojau, lesinau. Šuo užėmė pirmą vietą prieš daugiau nei dvidešimt metų, ir tai natūralu.