VAN GOGH – MANO GYVENIMAS IR MEILĖ YRA VIENA: intymus žvilgsnis į žymiausio žmonijos menininko vidinį pasaulį jo paties lūpomis…

Jūsų rankose – intymus žvilgsnis į žymiausio žmonijos menininko vidinį pasaulį jo paties lūpomis… Versdami knygos MANO GYVENIMAS IR MEILĖ YRA VIENA puslapius patirkite neišmatuojamą meno galią ir jautrią Vincento van Gogho sielos magiją.

Vincentas van Goghas (1853–1890) – garsiausias pasaulio dailininkas, kurio darbai šiandien vertinami šimtais milijonų dolerių, nors gyvas būdamas jis nepardavė nė vieno paveikslo! Knygoje MANO GYVENIMAS IR MEILĖ YRA VIENA surinktos van Gogho mintys iš laiškų broliui Theo sukasi apie tris temas – meilę, kūrybą bei… nerimą. Nors mes žinome, kad Vincentą kankino progresuojanti psichinė liga (net paviršutiniškai menu besidomintys yra girdėję istoriją apie nupjautą menininko ausį!), tačiau žvilgsnis į jautrią menininko širdį atskleidžia nuostabią kūrėjo gyvenimo filosofiją, ne ką mažiau išraiškingą ir spalvingą nei jo menas.

Garsusis olandų postimpresionistas gimė 1853 m. kovo 30 d. Zunderte, Nyderlanduose. Ankstyvasis van Gogho gyvenimas buvo paženklintas kovų ir asmeninių iššūkių. Jis spėjo padirbėti meno prekeiviu ir pamokslininku, o būdamas dvidešimties, atsidavė menui. 1886 m. jis išvyko į Paryžių, kur susižavėjo to meto tapytojų impresionistų darbais ir pradėjo kurti savitą stilių. Dailininko darbai išsiskiria ryškiomis spalvomis, galingais potėpiais ir gebėjimu perteikti neapdorotas emocijas. Kai kurie jo kūriniai, tokie kaip „Žvaigždėta naktis“, „Saulėgrąžos“ ir kiti, išgarsėjo visame pasaulyje dėl intensyvaus grožio ir ryškių vaizdų. Tačiau ir taip prasta van Gogho psichinė sveikata ėjo vis blogyn, jis sirgo depresija ir psichoze. Jo vidinės kovos puikiai atsispindi daugybėje laiškų, kuriuos jis parašė savo broliui Theo van Goghui. 1890 m., vos 37-erių, jis nusižudė Auvers-sur-Oise, Prancūzijoje. Nors van Gogho tapytojo karjera buvo gana trumpa, jo įtaka šių dienų meno pasauliui yra neišmatuojama.