Gruodžio 10 d. pasirodys pirmasis išsamus kritinis Adolfo Hitlerio „Mein Kampf“ leidimas lietuvių kalba. Suprantame, kad šis sprendimas kelia klausimų, ir manome, kad į juos turime atsakyti atvirai.
Ar tikrai reikėjo šią knygą leisti lietuviškai?
Šį klausimą pirmiausia uždavėme sau. Prieš imdamasis kritinio leidimo, tą patį klausimą Lenkijos kolegoms uždavė ir prof. Eugeniuszas Cezary Królis. Atsakymai buvo labai skirtingi: vieni manė, kad toks leidimas seniai reikalingas, kiti kategoriškai prieštaravo. Pats profesorius sulaukė perspėjimų, kad šis darbas gali pakenkti jo akademinei reputacijai. Vis dėlto jis darbą užbaigė, ir 2021 m. Lenkijoje pasirodęs leidimas tapo plačios visuomeninės diskusijos pradžia.
Mus įtikino paprastas faktas: „Mein Kampf“ tekstas niekur nedingo. Jis laisvai prieinamas internete, o Lietuvos interneto knygynuose galima įsigyti įvairiausių jo leidimų anglų kalba, tarp jų ir visai be komentarų. Todėl rinktis tenka ne tarp to, ar tekstas bus prieinamas, ar ne. Rinktis tenka tarp nuogo propagandinio teksto ir teksto su priemonėmis jį suprasti.
„Galima šią knygą drausti, bet jei kažkam ji bus labai įdomi, tai nesunkiai ras, kaip ją perskaityti anglų, vokiečių, rusų ar kokia kita kalba.“ Dr. Alfredas Rukšėnas, Lietuvos istorijos instituto XX amžiaus istorijos skyrius, 15min.lt
Kuo kritinis leidimas skiriasi nuo paprasto?
Šiame leidime Hitlerio tekstas pateikiamas tik kartu su daugiau nei 1 500 prof. Królio išnašų, komentarų ir paaiškinimų. Jose tikrinami faktai, pristatomi minimi asmenys ir įvykiai, nurodomi melagingi ir pseudomoksliniai teiginiai, paaiškinamos propagandinės manipuliacijos. Skaitytojas gauna ne tik Hitlerio žodžius, bet ir istoriko paaiškinimą, kas už jų slypi, kas nutylima ir ką apie tai šiandien žinome.
Specialiai lietuviškam leidimui įžangą parašė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas, istorikas dr. Arūnas Bubnys. Jis taip pat prižiūrėjo vertimo istorinį tikslumą.
Kas yra prof. Eugeniuszas Cezary Królis?
Lenkų istorikas ir politologas, daugiau kaip penkis dešimtmečius tyrinėjantis nacionalsocializmą ir nacistinę propagandą. Jis vadovavo Lenkijos mokslų akademijos Politikos studijų institutui ir šios akademijos mokslo centrui Berlyne, yra parengęs lenkišką trijų tomų Josepho Goebbelso dienoraščių leidimą. Kritinis aparatas nėra leidėjo prirašytas įspėjimas – tai dešimtmečius nacizmą tyrinėjusio mokslininko darbas.
Kodėl verta skaityti tokį tekstą šiandien?
Todėl, kad blogis retai prisistato kaip blogis. Hitleris savo skaitytojams nesiūlė blogio. Jis žadėjo tautos atgimimą, teisingumą, orumą ir didybę. Katastrofiškos idėjos dažnai prasideda nuo patraukliai suformuluotų pažadų.
Žinoti istorinį faktą ir mokėti atpažinti manipuliaciją nėra tas pats. Sąmokslo teorijos, kolektyvinės kaltės primetimas, priešo įvaizdžio kūrimas, visų visuomenės problemų suvedimas į vieną tariamą kaltininką – šiuos mechanizmus lengviau atpažinti tam, kuris matė, kaip jie veikė pirmą kartą.
Dr. Arūnas Bubnys lietuviško leidimo įžangoje atkreipia dėmesį, kad daugeliui Hitlerio amžininkų jo idėjos iš pradžių atrodė kaip nepavojingo fanatiko fantazijos. Kai paaiškėjo tikrasis jų pavojus, buvo per vėlu.
„„Mein Kampf“ turėtų būti skaitoma kaip istorinis įspėjimas, rodantis, kokias pasekmes gali turėti neapykantos ideologija ir demokratijos atmetimas.“ Dr. Arūnas Bubnys, lietuviško leidimo įžanga
Ar toks leidimas nepadės skleisti nacistinių idėjų?
Tikime, kad padarys priešingai. Kas ieško nacistinių idėjų, tam šis leidimas yra blogiausias pasirinkimas: esminiai Hitlerio teiginiai jame paaiškinti ir paneigti istoriko komentarais. Draudimas kartais suteikia tekstui daugiau mistikos, negu jis nusipelno. Atsivertus mokslinį leidimą matyti ne „uždrausta tiesa“, o manipuliacijos, prieštaravimai ir pseudomokslas.
Istorinio šaltinio publikavimas nereiškia jame išdėstytų idėjų palaikymo. Panašūs kritiniai leidimai pasirodė Vokietijoje (2016 m.), Lenkijoje (2021 m.) ir kitose Europos šalyse.
„Knyga pravers istorikams, besidomintiems nacių Vokietija bei Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu, politologams, tyrinėjantiems politinės minties raidą, ideologijas, diktatūras bei autoritarinius režimus.“ Dr. Alfredas Rukšėnas, 15min.lt
Ar knygos išleidimu negali pasinaudoti Kremliaus propaganda?
Šį nuogąstavimą suprantame, bet su juo nesutinkame. Kremliaus propagandai faktai nereikalingi: „nacių“ ji randa Lietuvoje, Ukrainoje ir Lenkijoje, nesvarbu, ką leidžia mūsų leidyklos. Mūsų žiniomis, pačioje Rusijoje ši knyga uždrausta. Jei savo kultūrinius ir mokslinius sprendimus derintume prie to, ką gali iškraipyti Kremlius, atiduotume jam teisę spręsti, ką gali skaityti lietuviai. Demokratija remiasi piliečių gebėjimu suprasti, o ne vien gebėjimu drausti.
Ar tai nėra nepagarba aukoms?
Knyga skirta nukentėjusiųjų nuo nusikalstamo režimo atminimui – kaip pamoka ateities kartoms. Šią dedikaciją turėjo lenkiškasis leidimas, ją turi ir lietuviškasis.
Holokausto negalima suprasti vien per tai, kas vyko stovyklose ir žudynių vietose. Reikia matyti ir tai, kaip buvo kuriama pasaulėžiūra, kurioje ištisos žmonių grupės paverstos priešais, ir kaip tokia kalba tapo politiškai priimtina. Atsiminti aukas reiškia ir suprasti, kas jas pražudė.
Kam skirta ši knyga?
Istorikams, politologams, mokytojams, žurnalistams, studentams ir bibliotekoms. Taip pat visiems, kurie nori suprasti, kaip demokratines institucijas turėjusi visuomenė galėjo nueiti iki totalitarinės diktatūros.
Ar bus galimybė apie knygą diskutuoti?
Taip. Kai prof. Królis atvyks į Lietuvą pristatyti leidimo, į pristatymą ir diskusiją kviesime Lietuvos žydų bendruomenę, Holokausto tyrėjus ir visus, kuriems ši tema svarbi. Apie tokią knygą reikia kalbėtis atvirai ir kartu.
Istorija neturi būti suprantama tik per jos pasekmes. Turime teisę ir pareigą tyrinėti idėjas, kurios tas pasekmes sukūrė.
