Adolfas Hitleris. Mein Kampf: kritinis leidimas su prof. E. C. Królio komentarais

Pirmasis išsamus kritinis „Mein Kampf“ leidimas lietuvių kalba – nukentėjusiųjų nuo nusikalstamo režimo atminimui, kaip pamoka ateities kartoms.

800 puslapių leidinyje Adolfo Hitlerio tekstą lydi daugiau kaip 1 500 istorinių išnašų, komentarų ir paaiškinimų, kuriuos parengė žymus lenkų istorikas ir politologas prof. Eugeniuszas Cezary Królis. Specialiai lietuviškam leidimui įžangą parašė istorikas dr. Arūnas Bubnys, taip pat prižiūrėjęs vertimo istorinį tikslumą.

„Mein Kampf“ nėra eilinė istorinė knyga. Tai rasistinį, antisemitinį ir antidemokratinį pasaulėvaizdį skleidžiantis politinis manifestas, kurio autorius vėliau tapo vienos žiauriausių XX amžiaus diktatūrų vadovu.

Pirmąjį tomą Hitleris parašė kalėdamas Landsbergo kalėjime po nesėkmingo 1923 m. Miuncheno pučo. Jis pasirodė 1925 metais, antrasis – 1926-aisiais. Knygoje jau buvo išdėstytos idėjos, vėliau tapusios nacistinės Vokietijos politikos pagrindu: rasinė hierarchija ir antisemitizmas, demokratijos sunaikinimas, totalitarinės valstybės kūrimas, vieno neklystančio vado principas, teritorinė ekspansija ir „gyvenamosios erdvės“ Rytų Europoje siekis.

Šiame leidime Hitlerio tekstas nepateikiamas atskirai. Skaitytojas jį gauna kartu su plačiu moksliniu aparatu, leidžiančiu tikrinti autoriaus teiginius, suprasti istorinį kontekstą ir atpažinti propagandines manipuliacijas.

Daugiau kaip 1 500 išnašų, komentarų ir paaiškinimų

Prof. Królio komentarai:

• paaiškina istorinį ir politinį kontekstą;
• pristato tekste minimus žmones, organizacijas ir įvykius;
• tikslina arba paneigia Hitlerio pateikiamus faktus;
• nurodo propagandines manipuliacijas ir nutylėjimus;
• atskleidžia sąmokslo teorijas ir pseudomokslinius teiginius;
• leidžia palyginti autoriaus žodžius su vėlesniais nacistinio režimo veiksmais;
• pateikia kryptis tolesniam istoriniam tyrinėjimui.

Todėl skaitytojas susiduria ne tik su Hitlerio teiginiais, bet ir su istoriko paaiškinimu, kas už jų slypi, kas iškraipoma, kas nutylima ir ką apie tai šiandien žino istorijos mokslas.

Apie komentarų autorių

Prof. Eugeniuszas Cezary Królis – lenkų istorikas ir politologas, daugiau kaip penkis dešimtmečius tyrinėjantis XX amžiaus Vokietijos istoriją, nacionalsocializmą ir politinę propagandą. Jis vadovavo Lenkijos mokslų akademijos Politikos studijų institutui ir Lenkijos mokslų akademijos mokslo centrui Berlyne, dėstė Lenkijos bei Vokietijos universitetuose. Tarp svarbiausių jo darbų – tyrimai apie nacionalsocialistinę propagandą ir indoktrinaciją bei Lenkijos ir lenkų vaizdavimą nacistinėje propagandoje. Jis taip pat parengė lenkišką trijų tomų Josepho Goebbelso dienoraščių leidimą.

Prieš imdamasis kritinio „Mein Kampf“ leidimo, prof. Królis sulaukė perspėjimų, kad šis darbas gali sugriauti jo akademinę reputaciją, o jo tuometinis institutas pasitraukė iš bendro projekto. Vis dėlto darbą jis užbaigė: 2021 m. Lenkijoje pasirodęs leidimas sukėlė plačią diskusiją ir sulaukė didelio skaitytojų dėmesio. Būtent šis leidimas dabar išleidžiamas lietuviškai.

Specialiai lietuviškam leidimui parašyta dr. Arūno Bubnio įžanga

Lietuvių ir lenkų istorinė patirtis nėra vienoda, todėl šiam leidimui parengta atskira Lietuvos skaitytojui skirta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovo, istoriko dr. Arūno Bubnio įžanga „Adolfo Hitlerio „Mein Kampf“ – nacizmo biblija“.

Joje aptariamos pagrindinės „Mein Kampf“ temos: antisemitizmas ir rasizmas, demokratijos atmetimas, vieno neklystančio vado principas, propaganda, revanšizmas ir „gyvenamosios erdvės“ Rytų Europoje siekis. Dr. Bubnys atkreipia dėmesį, kad daugeliui Hitlerio amžininkų šios idėjos iš pradžių atrodė kaip nepavojingo fanatiko fantazijos. Kai paaiškėjo tikrasis jų pavojus, buvo per vėlu.

Jis taip pat nagrinėja, kaip sudėtingoms visuomenės problemoms pasiūlomi tariamai paprasti atsakymai, kaip sukuriamas vidaus arba išorės priešas ir kaip pažadas, kad stiprus lyderis išgelbės tautą, gali tapti autoritarinės politikos pagrindu.

„„Mein Kampf“ turėtų būti skaitoma kaip istorinis įspėjimas, rodantis, kokias pasekmes gali turėti neapykantos ideologija ir demokratijos atmetimas“, – knygos įžangoje rašo dr. A. Bubnys.

Propagandos ir radikalios ideologijos anatomija

Kritinis leidimas padeda nagrinėti temas, kurios tebėra svarbios ir šiandien:

• „amžino“ ir „mirtino“ priešo konstravimą;
• visuomenės skirstymą į „savus“ ir „svetimus“;
• sudėtingų problemų aiškinimą nurodant vieną tariamą kaltininką;
• baimės, pažeminimo ir neapykantos naudojimą politinei mobilizacijai;
• nuolat kartojamų ir sąmoningai supaprastintų žinučių poveikį;
• demokratinių institucijų silpninimą;
• stipraus bei neklystančio lyderio mito kūrimą;
• radikalios ideologijos virsmą valstybės politika.

Knygos istorinė reikšmė slypi ne jos autoriaus idėjų vertėje, o galimybėje stebėti radikalios politinės ideologijos formavimąsi dar prieš jai tampant diktatūros, karo ir masinių nusikaltimų pagrindu.

Kam skirta ši knyga?

• XX amžiaus ir Antrojo pasaulinio karo istorija besidomintiems skaitytojams;
• totalitarinių režimų ir politinių ideologijų tyrinėtojams;
• istorikams, politologams, žurnalistams ir mokytojams;
• propagandos bei politinės komunikacijos analitikams;
• studentams ir akademinėms bibliotekoms;
• skaitytojams, norintiems suprasti demokratinių visuomenių pažeidžiamumą.

Kodėl verta skaityti kritiškai?

„Mein Kampf“ tekstas jau seniai prieinamas internete, senuose vertimuose ir leidimuose be jokio kritinio konteksto. Todėl svarbiausias klausimas – ar skaitytojas gauna vien propagandinį tekstą, ar kartu ir priemones jį suprasti bei įvertinti. Demokratinė visuomenė remiasi ne vien gebėjimu drausti, bet ir piliečių gebėjimu suprasti, kodėl pavojingos idėjos yra pavojingos.

Blogis retai prisistato kaip blogis. Hitleris savo skaitytojams nesiūlė blogio. Jis žadėjo tautos atgimimą, teisingumą, orumą, saugumą ir didybę. Katastrofiškos idėjos dažnai prasideda nuo patraukliai suformuluotų pažadų. Kritinis leidimas parodo, kaip tokie pažadai konstruojami, kokiais melagingais argumentais grindžiami ir kaip iš jų išvedama neapykantos ideologija.

Žinoti faktą dar nereiškia atpažinti manipuliaciją. Galima šimtą kartų išgirsti, kad ideologija pavojinga, ir vis tiek jos neatpažinti, kai ji pasirodo nauju pavidalu. Komentarai padeda matyti pačius mechanizmus: sąmokslo teorijas, kolektyvinės kaltės primetimą, priešo įvaizdžio kūrimą, visų visuomenės problemų suvedimą į vieną tariamą kaltininką.

Draudimas suteikia mistikos, kurios tekstas nenusipelno. Uždrausta knyga lengvai tampa mitu, neva slepiančiu ypatingą tiesą. Atsivertus mokslinį leidimą matyti visai kas kita: istorinės manipuliacijos, prieštaravimai, melas ir pseudomokslas. Pavojingo teksto mitą geriausiai sugriauna ne slėpimas, o parodymas, kaip jis sukonstruotas.

Nusikaltimus būtina suprasti nuo jų ištakų. Holokausto ir nacistinio teroro neįmanoma suvokti vien per tai, kas vyko koncentracijos stovyklose ir masinių žudynių vietose. Reikia matyti ir tai, kaip buvo kuriama pasaulėžiūra, kurioje ištisos žmonių grupės paverstos tariamais priešais, kaip tokia kalba tapo politiškai priimtina ir kaip radikalios idėjos virto valstybės politika. „Mein Kampf“ vienas šių procesų nepaaiškina, bet yra vienas svarbiausių pirminių šaltinių jiems tyrinėti.

Tai ne nepagarba aukoms, o jų atminimo dalis. Šis leidimas nereabilituoja ir neromantizuoja nacistinės ideologijos. Jis parodo, nuo kokių idėjų prasidėjo nusikalstama sistema ir kaip politinė neapykanta virto valstybės politika, karu, Holokaustu bei milijonų žmonių persekiojimu ir žudymu. Atsiminti aukas reiškia ir suprasti, kas jas pražudė.

Istorinio šaltinio publikavimas nereiškia jame išdėstytų idėjų palaikymo. Šio leidimo vertę lemia ne pats Hitlerio tekstas, o jį lydintys komentarai, kurie atskleidžia istorinius faktus, demaskuoja melą ir parodo, kur ši ideologija nuvedė. Istorija neturi būti suprantama tik per jos pasekmes – turime teisę ir pareigą tyrinėti idėjas, kurios tas pasekmes sukūrė.

Kaip ir lenkiškasis leidimas, ši knyga skiriama nukentėjusiųjų nuo nusikalstamo režimo atminimui – kaip pamoka ateities kartoms.