KAI MEILĖ BRANGESNĖ UŽ GYVENIMĄ (Knyga su defektais)

„Esu kilusi iš nedidelio Dzūkijos miestelio Valkininkų. Ten gimiau ir užaugau, baigiau Valkininkų vidurinę mokyklą, dabar jau gimnaziją. Studijuoti  Ekonomiką išvykau į Vilnių. Dirbu pagal specialybę vyr. buhaltere. Atrodo, kad skaičiai ir žodžiai tarpusavyje nedera, bet visada labiau man sekėsi humanitariniai mokslai. Tačiau studijuoti tiksliuosius mokslus paskatino gyvenimo įvykiai. Skaitymą tiesiogine to žodžio prasme įsimylėjau nelabai senai, prieš kokius 3-4 metus. Bet mano gyvenime taip jau yra – jeigu jau pametu galvą, tai visiškai. Knygos mane tiesiog „pasisavino“. Gera knyga rankose yra geriau už bet kokią dovaną, geriau už Kalėdas. Nemoku normuoti tam laiko, jeigu paimu knygą į rankas, tai ji mane užburią ir užvaldo mano laiką nuo pradžios iki pabaigos. Rašyti sugalvojau netikėtai, kadangi net savo pietus aukoju knygai, tai iš manęs darbe ėmė juoktis – sako, tu neskaityk, o pati rašyk! Ir aš pabandžiau, nors labai daug nesitikėjau. Kadangi nemažai mano asmeninių knygų yra „Obuolio“ leidyklos, tai pabandžiau laimę išsiųsdama jiems rankraštį ir kai sulaukiau teigiamo atsakymo negalėjau tuo patikėti. Jų patarimai ir, svarbiausia, patikėjimas manimi, man davė daugiausia drąsos rašyti toliau.

Esu dviejų vaikučių mama ir šeima mano gyvenime yra pati svarbiausia, viską gyvenime darau dėl jų. Rašydama visada galvoju, kad mano vaikai užaugę galės skaityti mano knygas, tikiuosi, didžiuosis mama. Mano mėgstamiausias žanras – meilės romanai. Bet tikrai esu perskaičiusi ne vieną kito žanro knygą ir jos tikrai paliko man įspūdį. Bet meilė – tai gražiausias jausmas šioje žemėje, dėl jos sukasi pasaulis. Dėl meilės mes galime padaryti viską, juk ji – varomoji jėga. Svajonės apie tobulą pasaulį, apie tai, kai visas negandas įveikia meilė ir išaušta „ilgai ir laimingai“ mūsų visų gyvenimuose. Būtent tai ir skatina toliau rašyti ir ieškoti pikantiškų, patrauklių, žavingų, charizmatiškų veikėjų, kurie sudomintų skaitytoją.“ – Dovilė Kucevičienė