BARBORA RADVILAITĖ: istorija, jau 500 metų jaudinanti skaitytojų širdis ir kaitinanti vaizduotę

Išsamus ir kartais šokiruojantis istorinis tyrimas apie Lietuvos istorijos ikoną – Barborą Radvilaitę. 500-ųjų jos gimimo metinių proga, viskas apie legendinę Lietuvos asmenybę vienoje įspūdingo grožio beveik 500 psl. knygoje! 

Jei reikėtų išrinkti Lietuvos istorijos moterį, kurios gyvenimas labiausiai apipintas legendų, ji be konkurencijos laimėtų. Nors nepaliko literatūros kūrinių, nevadovavo mūšiams, nelėmė valdinių likimų, karalienė Barbora – viena garsiausių, labiausiai žinomų istorinių asmenybių. Mitai sklando ne tik apie didikės gyvenimą, bet ir apie mirtį... Jos neilgą gyvenimą tyrinėjo kelios kartos istorikų, likimą apdainavo poetai ir rašytojai, drobėse įamžino dailininkai. Iki šiol apie ją statomos pjesės ir kuriami miuziklai.

Visi žinome, kad karalių galioje viskas, tik ne vedybos iš meilės... Tačiau Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto istorija – tas ypatingas atvejis, kai karalius nugali tėvų, didikų ir visuomenės pasipriešinimą ir veda mylimą moterį.

Kas ji – viena gražiausių LDK moterų: laisvo elgesio moteris ar savo laikmečio ikona; intrigantė, prisidėjusi prie pirmojo sutuoktinio mirties, ar politikų auka; į karalienės sostą atsisėdusi iš meilės ar dėl politinių intrigų?

Kokia tikroji karalienės Barboros istorija? Kaip šios vedybos paveikė Lenkijos ir Lietuvos santykius? Kodėl kai kurie ją garbina, o kai kurie skeptiškai vertina jos vaidmenį Lenkijos ir Lietuvos istorijoje, nors visi sutinka, kad tai viena charizmatiškiausių ir įdomiausių to meto asmenybių?

Lenkų istorikas Zbigniewas Kuchowiczius ilgą laiką tyrinėjo moterų vaidmenį Lenkijos Karalystės ir LDK istorijoje, viduramžių erotiką ir seksualinius papročius, parašė nemažai veikalų šia tema. Savo monografijoje jis pirmasis pamėgino tyrinėti Barboros asmenybę plačiau ir objektyviau, įvertindamas ją formavusią aplinką ir istorines aplinkybes.

Pažvelkite į Radvilų giminės iškilimo bei Barboros Radvilaitės istoriją kitu – kartais šokiruojančiu – kampu.