SONETAI: gražiausios visų laikų meilės eilės – W. Shakespeare'o šedevras!

Rašyti sonetus Šekspyras pradėjo apie 1592–1593 m. Juose poetas dažniausiai kalba apie savo meilę tamsiaplaukei moteriai. Tačiau įvairiai jo kūryboje atsispindėję biografiniai momentai tebekelia daug ginčų. Spėliojama, kas buvęs Šekspyro kūriniuose minimas draugas... Vieni teigia, kad tai – Viljamas Herbertas, grafas Pembrokas. Kiti mano, kad tai Šekspyro globėjas Henris Rizlis, grafas Sauthemptonas – jam Šekspyras dedikavo savo poemas.

Šekspyro sonetai nėra nei paprastas lyrinis dienoraštis, nei grynai autobiografinis ciklas. Tai humanisto poema apie meilę ir draugystę. Nors dauguma tyrinėtojų mano, kad kai kurių sonetų adresatas yra vyras ir svarbiausia eilėraščių tema – draugystė, tačiau yra daug atvejų, kai poeto žodžiai gali būti adresuojami tiek moteriai, tiek vyrui.

Nors šie miniatiūriniai poezijos kūriniai (kiekvieną iš jų sudaro po 14 eilučių) yra griežtos vidinės struktūros, juose daug asmeniškumų, gyvenimo ir filosofinių įžvalgų, mąstymo autentikos. Sonetuose galima išvysti visas gyvenimo spalvas, įvairių nuotaikų blyksnius, kančios ir nusivylimo išraiškas, emocinio gyvenimo gelmes, tikėjimą žmogumi. W. Shakespeare’as į tobulą meninę formą įvilktais sonetais šlovino dvasinį ir kūniškąjį pradą, skleidė gaivias Renesanso idėjas.

Williamas Shakespeare’as (1564-1616) – anglų rašytojas, poetas ir dramaturgas. W. Shakespeare’as laikomas vienu svarbiausių anglų ir Vakarų Europos rašytojų. Yra išlikusios 38 Šekspyro pjesės, 154 sonetai, du eiliuoti epai, eilėraščių. Jo pjesės ir sonetai verčiami į daugybę pasaulio kalbų ir išlieka tarp skaitomiausių literatūros klasikos kūrinių.