DIDŽIOJI VAISTINIŲ AUGALŲ KNYGA: gydomieji augalai ir šimtai receptų kaip sustiprinti sveikatą

Pavasarinis adonis nuo širdies ligų, gvazdikinis serentis nuo grybelinių infekcijų, miltinės meškauogės nuo podagros, vaistinis ožiarūtis nuo cukrinio diabeto – Lietuvoje nesunkiai randamos, o neretai ir lengvai darželiuose prie namų užauginamos vaistažolės gali nustebinti nepaprastai veiksmingomis gydomosiomis galiomis ir padėti išlikti sveikiems ir stipriems ilgus metus.

Visiškai naujoje DIDŽIOJOJE VAISTINIŲ AUGALŲ KNYGOJE rasite daugybę naudingos informacijos apie visus svarbiausius 170 gydomųjų augalų, lengvai randamų ar užauginamų Lietuvoje, kurie gali tapti natūraliais vaistais nuo daugumos žmones kamuojančių ligų. Nepraleiskite galimybės įsigyti šios įspūdingos ir žmogaus sveikatai nepaprastai vertingos XXL dydžio knygos su dėl ilgaamžiškumo sustiprintais metalizuotais kampais.

Įspūdingos apimties ir dydžio knygoje rasite patarimų, kada vaistinius augalus rinkti, auginti, džiovinti, kaip ir kur geriausia laikyti ir kaip tinkamai panaudoti medicinoje bei kulinarijoje.

DIDŽIOJOJE VAISTINIŲ AUGALŲ KNYGOJE visų vaistažolių aprašymuose nurodoma:

• vaistinė žaliava
• jos ruošimo laikas, būdai ir laikymo trukmė
• aprašytos veikliosios medžiagos
• augalinių vaistų indikacijos
• kontraindikacijos bei šalutinis poveikis
• augalų panaudojimas liaudies medicinoje ir kitose srityse
• Kiekvienas aprašas iliustruojamas spalvotais augalo ir jo žaliavos piešiniais bei gausiomis nuotraukomis

Lietuvoje nustatyta 1400 vaistinių augalų rūšių: iš kurių 800 naudojamos tradicinėje medicinoje; 189 rekomenduojamos vartoti medicinoje, farmacijoje, kosmetikoje, maisto pramonėje ir veterinarijoje.

DIDŽIOJOJE VAISTINIŲ AUGALŲ KNYGOJE pristatoma 170 rūšių vaistinių augalų, kurie auga Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus unikalioje, ilgalaikėje (nuo 1924 metų) mokslinėje vaistinių augalų kolekcijoje.

Šie augalai yra nacionalinių ir tarptautinių institucijų mokslo, projektinės veiklos ir studijų  objektas, o šioje knygoje surinkta informacija – naudinga kiekvienam žmogui, kuris rūpinasi savo sveikata ir vertina natūralias gydymosi priemones. Šioje knygoje apie vaistinius augalus mokslo žinios yra pagrįstos:

• Pasaulio sveikatos organizacijostradicinės medicinos strategija 2014–2023 parengtomis vaistinių augalų gero auginimo ir rinkimo praktikos gairėmis (GACP, 2003)
• Europos (Ph. Eur., 2020) ir kitų šalių farmakopėjų, ir Europos vaistų agentūros augalinių vaistinių preparatų monografijų bei rekomendacijų moksliniais argumentais.

DIDŽIOJI VAISTINIŲ AUGALŲ KNYGA skiriama nei tik plačiai visuomenei, kuri domisi vaistiniais augalais, bet ir mokslinei ir studijų veiklai, įvairių sričių specialistams. 

Prof. Dr. Habil. ONA RAGAŽINSKIENĖ (gim. 1961 m.) – vaistininkė,  medicinos ir sveikatos mokslų (farmacija (M 003) daktarė, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vedėja, Gamtos mokslų fakulteto profesorė, Nacionalinės sveikatos tarybos narė, Lietuvos farmacijos sąjungos viceprezidentė, žurnalo „Lietuvos farmacijos žinios“ vyriausioji redaktorė. Ji, dalyvaudama biomedicinos mokslų srities biologijos krypties habilitacijosprocedūroje, apgynė mokslinį darbą tema „Introdukuojamų vaistinių, prieskoninių augalų biologinių savybių vertinimas ir atranka farmacijos bei vaistažolininkystės plėtrai Lietuvoje”.

Mokslininkė tyrinėdama vaistinius, prieskoninius (aromatinius) augalus, dalyvauja nacionalinių bei tarptautinių mokslo ir studijų projektų organizavimo bei jų realizavimo procese.

Komleksinio, tarpkryptinio mokslinio darbo rezultatai atsispindi daugiau kaip 190-je mokslinių publikacijų, 56 iš jų įtrauktos į Clarivative Analytics.Knygos autoriai:

Kartu su bendraautoriais parašė ir išspausdino: Mokomąją knygą Vaistinių augalų introdukcija, auginimas ir išsaugojimas, vaistinės augalinės žaliavos paruošos ir terapinis poveikis (2021); Universiteto vadovėlį Psichostimuliatoriai ir haliucinogenai (2010); 4 mokomąsias metodines knygas (2003, 2008, 2009, 2016); Vaistinių augalų enciklopediją (2005).

Mokslininkė, vykdydama mokslo žinių sklaidą, skelbia populiarinimo straipsnius; dalyvauja televizijos ir radijo laidose bei susitikimuose su visuomene. Ji yra 14 nacionalinių seminarų bei konferencijų organizacinio komiteto pirmininkė ir 15 tarptautinių mokslinių konferencijų organizatorė.

Prof. Dr. Habil. Ona Ragažinskienė yra įvertinta už nuopelnus farmacijos mokslui, studijoms, praktikai bei mokslo žinių sklaidą apie sveiką gyvenseną nacionaliniu ir tarptautiniu mastu: jai Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos suteiktas Lietuvos nusipelniusios sveikatos apsaugos darbuotojos vardas, apdovanojant nusipelniusioLietuvos sveikatos darbuotojo garbės vardiniu ženklu (2019); Lietuvos Farmacijos sąjunga įvertino jos darbus, suteikdama Lietuvos Farmacijos Sąjungos Garbės narės vardą (2020) ir apdovanodama prof. Johano Fridricho Volfgango atminimo medaliu „Pro Gloria Pharmaciae“ (2019).

Valdas Sasnauskas – biologas, dešimčių knygų biologinėmis temomis ir kelių dešimčių mokslo populiarinamųjų straipsnių autorius, parašęs „Sveikata iš daržo“, „Sodo ir daržo vaistiniai augalai“, „Miško vaistiniai augalai“ ir kitas knygas. Kartu su bendraautoriais sudarė „Vaistinių augalų enciklopediją“, „Mažąjį botanikos atlasą“, „Mažąjį zoologijos atlasą“, „Mažąjį žmogaus anatomijos atlasą“, parašė knygas „100 gamtos vaistų“,  Žydinčios kambarinės gėlės“, „Kaktusai“ ir kt.