MANO VYRAS TURĖJO PASLAPČIŲ: naujas lietuviškų bestselerių autorės Jurgos Slankos romanas apie dvi seseris, jų vyrus ir meilužius

Vienas jų – žavus plevėsa. Kitas – nuobodulio įsikūnijimas. Bet pirmas įspūdis gali būti labai klaidingas... Pristatome jums jau ketvirtąjį lietuviškų bestselerių autorės Jurgos Slankos romaną MANO VYRAS TURĖJO PASLAPČIŲ, kuriame meistriškai susipina skandalingos praeities paslaptys, lemtingi atsitiktinumai ir visus išbandymus atlaikantis seserų ryšys – tik dabar PIGIAU: Seserys Gaja ir Giedra – identiškos dvynės. Nors turėtų būti tarsi viena kitos atspindys, jų gyvenimo istorijos visiškai skirtingos: Gaja – tikra žemės deivė, gražuolė, sėkminga didelės įmonės pardavimo vadovė, Giedra – gyvenimo aplamdyta dviejų mažamečių mama, dirbanti nušiurusiame pašto skyriuje greta namų. Negana to, jos vyras kalėjime. Žavėdamasi daug pasiekusia seserimi ir trokšdama atsiriboti nuo slogios kasdienybės, Giedra susiranda vyro dienoraščius. Versdama puslapį po puslapio ji netrukus suvokia, kad Remigijus turėjo daug paslapčių... Netikėtos dienoraščio paslaptys ir keistas sesers dingimas sukrečia ramų Giedros gyvenimą. Impulsyvioji Gaja, susipykusi su ilgamečiu draugu, nusprendžia viena pasimėgauti Italija. Jau pirmą vakarą viešbučio restorane jos akį patraukia impozantiškas nepažįstamasis, kuris spinduliuoja moteriai išskirtinį dėmesį. Nekaltas flirtas pavirsta pavojingu iššūkiu, kai Gaja atsiduria prabangioje užmiesčio viloje, kurią saugo ginkluoti sargybiniai, jai draudžiama išvykti, atimti visi daiktai, įskaitant ir telefoną... Kokias vyro paslaptis atskleis Giedra, užvertusi paskutinį dienoraščio puslapį? Į kieno duris pasibels sekdama Remigijaus praeities takais ir klystkeliais? Ar pavyks Gajai pabėgti iš paslaptingojo gerbėjo vilos ir kaip ją nustebins Lietuvoje paliktas nuobodulį kėlęs draugas?   Rašytoja Jurga Slanka

„Esu Jurga Slanka. Daug kas klausia – kodėl slanka? Nes slanka – mažas juokingas paukštis ilgu snapu, kuris jau daug vasarų vakarais praskrenda tiesiai virš mūsų sodybos, dainuodamas “cip-cip, kvor-kvor”. Įpratau tuo metu pasidairyti ir jo palaukti, jis tarsi įprasmina mano pasibaigusią dieną.

Tiesą sakant, niekados negalvojau, kad rašysiu romanus. Taip, nuo vaikystės labai patiko fantazuoti ir kurti istorijas: važiuoju troleibusu iš mokyklos, dairausi – štai jau ir susidėliojau, ką veikia vyriškis man iš kairės arba moteris iš dešinės. Tačiau ilgą laiką jos nuguldavo tik mintyse arba dienoraščiuose. Paskui įstojau į mediciną ir rašymai savaime apmirė – baigiau vaikų chirurgijos specialybę, pradėjau dirbti. Tuomet – šeima. Vienas po kito į pasaulį atėjo mano vaikai – turiu jų visus šešis. Medicinai laiko, aišku, nebeliko, užtat jo atsirado vaikams ir rašymui. Bežaidžiant gimė pirma knyga – rašymas buvo puikus trumpalaikis pabėgimas nuo buities ir rutinos, laisvė pabūti pačiai su savimi. Toks tebėra iki šiol, tik mano atveju reikia įsijungti šiek tiek disciplinos – negaliu sėsti rašyti kada tik panorėjusi. Pirmiau – gyvenimas.

 Esu stebėtoja, svajotoja ir fantazuotoja – mane įkvepia įvairiausi žmonės, besisukantys aplink – kartais užtenka vienos frazės, vieno gesto, kad „užsikabinčiau” ir sučiupčiau kokią idėją... Taip pat – nuolatinis gamtos žaismas ir kelionės, kurių užsisėdėjusi imu beprotiškai ilgėtis.

Kiekviena sukurta istorija – tai mintyse nueitas ilgas kelias su šauniais, drąsiais, mielais, niekšiškais, žiauriais ar apsimetėliais pakeleiviais, kuriuos pasirenku pati. Kurių nevalioju palikti. Ir tai yra labai įdomu. O jei sužinau, kad įdomu ne vien tik man – aš jau labai labai laiminga.“ – Jurga Slanka