Aš priklausau tau (II dalis): pirmas lietuviškas dark romance (black edition)

Agnė Bausienė pristato: pirmasis tikras dark romance romanas lietuviškai. Nerkite į viliojančio, bet labai tamsaus ir pavojingo Rydo istoriją antrojoje dilogijos dalyje „Aš priklausau tau“. Gerokai daugiau emocijų ir 🌶️🌶️🌶️ + išskirtinis „dark edition“ (juodu puslapių bloko kraštu).

Ji niekada nėra patyrusi tokios nepamirštamos traukos. Jis – labai pavojingas vyras, nuo kurio bet kuri moteris turėtų sprukti neatsisukdama. Bet kai prisilietimas svaigina labiau, nei gąsdina pavojus, pabėgti nebėra kur.

Paaiškėja, kad Rydas visada bus toks... Pasiruošęs viskam dėl to, kas jam svarbu. Tačiau net kiečiausias riešutėlis turi savo jautriąją pusę. Po truputį vyras, kuris nepaiso nieko, ima atsiverti savo moteriai... Iva sužino apie jo praeitį, prisiminimus, ką vienas kitam reiškė vaikystėje.

Rydas atranda Ivos paauglystės dienoraštį ir sužino, kad ji visada jį mylėjo, net kai jis dingo iš jos gyvenimo. Tai jį paveikia stipriai – jis supranta, kad ji visada buvo jo, net jei pati to nepripažino.

Dilogijos antrojoje dalyje laukia daug įvykių ir amerikietiškus kalnelius primenančių emocijų. Ar Iva susitaikys su tamsiausia Rydo paslaptimi, beje, visus tuo metus susijusia būtent su ja? Ar Rydas gali pasikeisti ir ateitis iš tiesų gali būti šviesi? Ar Iva gali priimti ir mylėti vyrą su visomis tamsiosiomis jo pusėmis?

Vienas sukrečiantis įvykis viską prives prie šokiruojančio finalo.

Tai – ne saldus romanas. Tai tamsus, aistringas nuopuolis į vyro, kuris niekada nepaleidžia, rankas.

Abi knygos kartu – PIGIAU.

Agnė Bausienė – TOP 10 skaitomiausia autorė Lietuvoje. Agnės romanus vienija tai, kad juose stiprūs jausmai, drąsi erotika pagardinami atsikvėpti neleidžiančiu veiksmu ir netikėtais siužeto posūkiais.

„Gimiau 1992 pavasarį, augau ir šiuo metu gyvenu Kėdainių rajone. Mano gimtasis kaimas visuomet buvo ta vieta, į kurią norėjau sugrįžti. Baigiau Josvainių gimnaziją, kurioje ir užsimezgė mano noras rašyti. Tiesa, pirmasis kūrinys dienos šviesos taip ir neišvydo. Jis net nėra pabaigtas, bet saugiai tūno mano kompiuteryje, kad visuomet prisimintų man nuo ko viskas prasidėjo. Daug vėliau, gimus dukrai pradėjau skaityti daug meilės romanų, bet nei viename mano skaitytame romane (nors skaičiau tikrai gerų) veiksmas nesivystė taip, kaip norėjau aš. Todėl vieną ramų vakarą, dukrai miegant šalia manęs, sugalvojau parašyti pati. Ir taip visai netyčia gimė mano pirmoji knyga. Po jos dar viena ir dar viena… Kartais rašyti būna labai sunku, dėl to atsiranda mėnesio ar kelių pertrauka, o po jos vėl kimbu į darbus. Mano mūza nenuspėjama – ateina nekviesta ir išeina neprašyta, dėl to visuomet labai džiaugiuosi, kai ji užsibūna. Tuomet knyga rašosi kaip per sviestą. Rašau tai, ką mėgstu skaityti pati – meilės romanus. Mano galva jie puikus pabėgimas nuo kasdienybės. Stengiuosi, kad ir mano knygos būtų tokios. Nenoriu, kad paskaičius mano knygą skaitytojui įsiskaudėtų galva nuo painių siužeto vingių. Noriu, kad užvertęs paskutinį puslapį skaitytojas užsimerktų ir giliai įkvėptų pagalvojęs, kad ir jo laukia tokia meilė, jausmai ir aistra. Juk viskas ir prasideda nuo svajonių ir minčių…“ – Agnė Bausienė