AUKSO VERŠIS: pogrindinio milijonieriaus Koreikos gaudynės ir grandioziniai Ostapo Benderio planai

AUKSO VERŠIS – antrasis bendras I. Ilfo ir J. Petrovo romanas, sulaukęs milžiniško pasisekimo. Nepraleiskite galimybės įsigyti šio kultinio romano PIGIAU! AUKSO VERŠIS – antroji knyga apie Ostapą Benderį ir kompaniją, besivaikančią po Sovietų Sąjungos platybes pogrindinį milijonierių Koreiką. Draugų tikslas – išpešti ir jo vieną milijoną, kurį kiekvienas svajoja panaudoti savaip. Žydroji Ostapo Benderio svajonė – Rio de Žaneiras. Kompanionai dalyvauja automobilių lenktynėse su „Antilope gnu“ – prieštvaniniu automobiliu, bei sukurpia planą, kaip gauti paieškoms pinigų: įkuria artelę „Ragai ir kanopos“, kuri „kala“ pinigus iš nieko, ir nukeliauja iki Turkestano…

Nepakartojamas humoras ir žaisminga ironija – vizitinė dviejų satyrikų – Iljos Ilfo ir Jevgenijaus Petrovo – kortelė. Ne veltui Odesa nuo seno garsėjo ypatinga satyros ir saviironijos dvasia ir šmaikščiais aštrialiežuviais, kurių nenutildė nei karai, nei teroras, nei revoliucijos. Odesa šaipėsi. Visada. Iš tamsumo, savanaudiškumo, biurokratijos, prisitaikėliškumo, pataikūniškumo, bailumo. Tačiau labiausiai tyčiojosi iš kvailumo ir sovietinės beprotybės. Šmaikštus žodis kovojo su sistema geriau nei šautuvas. Todėl 1948 metais romanai DVYLIKA KĖDŽIŲ ir AUKSO VERŠIS buvo uždrausti… Tik po 10 metų cenzūra vėl leido juos publikuoti.

Iljos Ilfo (tikrasis vardas – Iekhiel–Leib ben Arie Fainzilberg; 1897–1937) ir Jevgenijaus Petrovo (tikrasis vardas – Evgeny Petrovich Kataev; 1902–1942) draugystė prasidėjo 1925 m., o 1926 m. jie pradėjo bendradarbiauti – pradžioje rašė feljetonus ir piešė piešinius humoro žurnalams, o po kurio laiko ėmėsi rašyti stambesnius kūrinius. Pirmasis reikšmingas bendras I. Ilfo ir J. Petrovo darbas buvo romanas „Dvylika kėdžių“, publikuotas 1928 m. žurnale „Trisdešimt dienų“ ir tais pačiais metais išleistas kaip atskira knyga. Romanas sulaukė milžiniško pasisekimo, todėl tuoj pat sulaukė ir antrosios dalies – „Aukso veršis“.

Nors abu autoriai nugyveno neilgą gyvenimą, tačiau paliko nemažą satyrinių kūrinių kolekciją: „Tūkstantis ir viena diena, arba Naujoji Šecherezada“, „Vienaaukštė Amerika“, fantastinę apysaką „Šviesi asmenybė“ ir daugybę kitų.

Vertė Liūnė Janušytė.