Emily Brontë romanas „Vėtrų kalnas“ daugiau nei pusantro šimtmečio laikomas viena tamsiausių, radikaliausių ir psichologiškai intensyviausių meilės istorijų pasaulinėje literatūroje. Tai kūrinys, kurį kritikams ir skaitytojams interpretuoti sudėtinga, o ekranizuoti – dar sudėtingiau. Tačiau britų režisierė Emerald Fennell, žinoma dėl savo provokuojančio kino braižo, ryžosi imtis vizijos, kuri pažada būti bene labiausiai pašėlusi šio klasikinio romano adaptacija iki šiol.
Straipsnio autorė Maddy Ando („Harper’s Bazaar“) pažymi, kad Fennell ne tik interpretuoja Brontë tekstą, bet ir jį sąmoningai perkuria, tyrinėdama ribą tarp autentiškumo ir kūrybinės laisvės. Ši adaptacija, kino ekranus pasieksianti 2026 m. vasario 13 d., jau dabar kelia intensyvias diskusijas.
Pavadinimas su kabutėmis – smulki detalė, slepianti didelę mintį
Viena labiausiai aptarinėjamų naujosios ekranizacijos detalių – pavadinimas, apskliaustas kabutėmis: „Wuthering Heights“ („Vėtrų kalnas“).
Tai nėra atsitiktinumas. Pasak Maddy Ando, žiūrovai internete svarsto, ar tokia rašyba reiškia, jog filme matome ne tikrąją istoriją, o veikėjo ar pasakotojo interpretaciją. Tačiau pati Fennell interviu aiškina daug paprasčiau – „Vėtrų kalnas“ yra pernelyg „tankus, sudėtingas ir nepaklusnus“ kūrinys, kad būtų galima jį perkelti į ekraną pažodžiui.
Režisierė pabrėžia, kad sukūrė savo versiją, paremtą asmenine skaitymo patirtimi, emocijomis ir ilgomis konsultacijomis su Brontë Parsonage muziejaus ekspertais. Tai nėra bandymas atkartoti praeitį, bet siekis ją permąstyti.
Kostiumai, kurie ignoruoja istorines ribas – ir būtent dėl to veikia
Pirmieji filmo kadrai atskleidė vizualinę kryptį, kuri iš karto suskaldė auditoriją. Kostiumų dizainerė Jacqueline Durran, dirbusi prie „Atonement“, „Little Women“ ir „Pride and Prejudice“, pasirinko kryptingą anachronizmą.
Ji derina:
- Viktorijos laikų silueto linijas,
- Tiudorų stiliaus detales,
- 1950-ųjų melodramų stilistiką,
- vintažinius Mugler ir McQueen elementus,
- šiuolaikines mados tendencijas.
Pasak Durran, šio filmo tikslas nėra laikytis tikslios istorinių kostiumų rekonstrukcijos. Tikslas – sukurti estetines, simbolines figūras, atspindinčias personažų emocinį pasaulį.
Ryškiausias to pavyzdys – Katerinos drabužių raudona spalva, lydinti ją viso filmo metu. Raudonas apsiaustas istoriškai egzistavo, tačiau ši versija, kaip sako Durran, yra „labiau kostiumas nei rekonstrukcija“ – aliuzija į praeitį, bet kartu ir į klasikinių melodramų vizualiką.
Scenografija: gotika, fantazija ir Fennell braižo eksperimentai
Filmo lokacijos išlaiko Jorkšyro laukinę atmosferą, tačiau interjerai – tai jau visiškai atskiras kūrybinis pasaulis.
Maddy Ando pabrėžia kelis ryškiausius elementus:
- krištolais nusagstytą žydrą salę,
- Versalio tipo auksu dekoruotą miegamąjį,
- chromu suspindintį valgomąjį,
- miniatiūrinį Hitklifo namelį,
- tikrą sodą, įrengtą specialiai filmavimams ir net turintį integruotą lietaus vandens rinkimo sistemą.
Vis dėlto labiausiai aptarinėjamas sprendimas – „kūno kamera“, kambarys, sukurtas pagal Margot Robbie odos tekstūrą. Aktorė dalijosi, kad komandai teko siųsti nuotraukas su kraujagyslėmis, strazdanomis, plaukų sruogomis. Rezultatas – organiškai groteskiška erdvė, atspindinti Katerinos emocinį kalėjimą.
Muzikinė vizija: Charli XCX, Brontë motyvai ir romantinė tamsa
Fennell filmai garsėja provokuojančiu muzikiniu sprendimu, todėl nenuostabu, kad „Vėtrų kalno“ garso takelis – lyg atskiras veikėjas.
Garso takelį kuria Charli XCX, derindama electropop su gotiška romantika. Albumo dainos – „Chains of Love“, „House“, „Wall of Sound“ – išsiskiria teatrališkais tekstais ir emociniu intensyvumu.
Prie muzikos dirbo ir Anthony Willis kartu su London Contemporary Orchestra. Kaip pažymi projekto redaktorė Cara Laskaris, ši ekranizacija „fantastiška ir provokuojanti, tačiau šerdyje – romantiška“. Todėl muzika balansuoja tarp šiurkštumo ir švelnumo, palaikydama visą filmo emocinį toną.
Ką tai reiškia Brontë gerbėjams?
Ši ekranizacija nebus tradicinė. Tačiau galbūt šiandien kaip tik to ir reikia – kūrinio, kuris nebijotų klausti, ar iš viso įmanoma „tiksliai“ ekranizuoti romaną, sukurtą labiau emocijoms nei siužetui.
Fennell versija atvirai pripažįstama: tai yra adaptacija, ne kopija. Ji atskleidžia aistrą, destrukciją, priklausomybę, klasinius konfliktus ir vidinius karo laukus, slypinčius tarp Hitklifo ir Katerinos.
Knyga, nuo kurios viskas prasidėjo
Romano „Vėtrų kalnas“ aprašas, pateikiamas knygos leidėjų, parodo, kad romanas išlieka toks pat aktualus kaip ir XIX a. pradžioje:
- Tai ne romantinė pasaka. Tai emocinis karas, kuriame meilė tampa kontrole, žeminimu ir kerštu.
- Tai pasakojimas apie dvi šeimas – Ernšou ir Lintonus, kurių likimus sujungia į šeimą priimtas našlaitis Hitklifas.
- Tai akistata su pykčiu, priklausomybe ir socialinių normų laužymu, kuri šiandien skamba ypač aktualiai kalbant apie toksiškus santykius, emocines traumas ir nelygybę.
Naujoji ekranizacija tik sustiprina šias temas ir sugrąžina „Vėtrų kalną“ į šiuolaikinį kultūros centrą.
Išankstinis leidyklos „Obuolys“ pasiūlymas
Leidyklos „Obuolys“ skaitytojams – išskirtinė galimybė.
Įsigiję „Vėtrų kalną“ iš anksto (numatomas pristatymas nuo 2026-02-20), skaitytojai automatiškai dalyvauja loterijoje, kurios prizas – bilietai į naująją Emerald Fennell ekranizaciją su Margot Robbie ir Jacobu Elordi. Tai galimybė būti tarp pirmųjų, kurie išvys šį ambicingą ir provokuojantį filmą.
Pabaigai
Emerald Fennell „Vėtrų kalnas“ – tai ne tik dar viena klasikos adaptacija. Tai kūrybinis eksperimentas, emocinis pareiškimas ir drąsus žvilgsnis į vieną tamsiausių literatūros istorijų.
Šis filmas, kaip ir originalus romanas, žada ne patogų pasakojimą, o gilią patirtį – ir būtent todėl verta tai išgyventi tiek ekrane, tiek skaitant naują „Vėtrų kalno“ leidimą.
Romaną „Vėtrų kalnas“ galite įsigyti ČIA >>
Komentarai (0)
Šiam straipsniui komentarų nėra. Būkite pirmieji pateikę pranešimą!