VADINKITE MANE TILDA – BE „MA“: stiprių nervų skaitytojams, mėgstantiems tamsesnes spalvas

Lietuvių autorė Jurga Slanka sugrįžta su nauju, jau 5-uoju romanu VADINKITE MANE TILDA – BE „MA“. Intriguojanti naujiena įtrauks į kvapą gniaužiantį trilerį primenantį romaną, kuriame kiekvienas siužeto posūkis žada po netikėtą staigmeną, o įvykiai įtraukia į dramatišką, mistika ir paslaptimis pagardintą vienos šeimos istoriją. Ar tikrai nekaltas nuklydimas per atostogas neturės pasekmių? Kartais vos viena klaida nulemia virtinę įvykių, turinčių didžiulę griaunamąją galią... Nepraleiskite galimybės įsigyti naujojo Jurgos Slankos romano VADINKITE MANE TILDA – BE „MA“ – tik dabar PIGIAU:

Tilda – iš pažiūros sėkminga vidutinio amžiaus nekilnojamojo turto brokerė, gyvenanti šeimoje su vyru mokslininku astrofiziku Renardu ir studentu sūnumi Meinardu. Aplinkinių nepriekaištinga laikomą šeimą ištikus tragedijai – motoavarijoje žuvus sūnui, pamažu atsiskleidžia jos tamsioji, neparadinė pusė. Tildos ir ramybės nerandančio žuvusio Meinardo vėlės lūpomis atpasakojami kelerių metų senumo įvykiai, leidžiantys pažvelgti giliau.

Renardas, visa galva paniręs į darbus ir nepastebintis, kas vyksta aplinkui, vienturtis išlepintas Meinardas, įpratęs viską gauti čia ir dabar, netgi jei tai būtų jį sužavėjusi geriausio draugo mergina. Tilda, beviltiškai siekianti vyro dėmesio, bandanti sučiupti iš rankų slystantį gyvenimo džiaugsmą jaunesnio meilužio baleto šokėjo portugalo Salvadoro glėbyje.

Virtinė aplinkybių, neišvengiamai pastūmėjusių į skaudžia nelaime pasibaigusį Meinardo skrydį motociklu.

Kas kaltas dėl Meinardo žūties? Kaip seksis Tildai išlaviruoti tarp vyro ir meilužio? Ko Tilda nežinojo apie savo vyrą?

Romanas skirtas stiprių nervų, mėgstantiems tamsesnes spalvas skaitytojams.

VADINKITE MANE TILDA – BE „MA“ – penktoji lietuvių autorės Jurgos Slankos knyga.

„Esu Jurga Slanka. Daug kas klausia – kodėl slanka? Nes slanka – mažas juokingas paukštis ilgu snapu, kuris jau daug vasarų vakarais praskrenda tiesiai virš mūsų sodybos, dainuodamas “cip-cip, kvor-kvor”. Įpratau tuo metu pasidairyti ir jo palaukti, jis tarsi įprasmina mano pasibaigusią dieną.

Tiesą sakant, niekados negalvojau, kad rašysiu romanus. Taip, nuo vaikystės labai patiko fantazuoti ir kurti istorijas: važiuoju troleibusu iš mokyklos, dairausi – štai jau ir susidėliojau, ką veikia vyriškis man iš kairės arba moteris iš dešinės. Tačiau ilgą laiką jos nuguldavo tik mintyse arba dienoraščiuose. Paskui įstojau į mediciną ir rašymai savaime apmirė – baigiau vaikų chirurgijos specialybę, pradėjau dirbti. Tuomet – šeima. Vienas po kito į pasaulį atėjo mano vaikai – turiu jų visus šešis. Medicinai laiko, aišku, nebeliko, užtat jo atsirado vaikams ir rašymui. Bežaidžiant gimė pirma knyga – rašymas buvo puikus trumpalaikis pabėgimas nuo buities ir rutinos, laisvė pabūti pačiai su savimi. Toks tebėra iki šiol, tik mano atveju reikia įsijungti šiek tiek disciplinos – negaliu sėsti rašyti kada tik panorėjusi. Pirmiau – gyvenimas.

 Esu stebėtoja, svajotoja ir fantazuotoja – mane įkvepia įvairiausi žmonės, besisukantys aplink – kartais užtenka vienos frazės, vieno gesto, kad „užsikabinčiau” ir sučiupčiau kokią idėją… Taip pat – nuolatinis gamtos žaismas ir kelionės, kurių užsisėdėjusi imu beprotiškai ilgėtis.

Kiekviena sukurta istorija – tai mintyse nueitas ilgas kelias su šauniais, drąsiais, mielais, niekšiškais, žiauriais ar apsimetėliais pakeleiviais, kuriuos pasirenku pati. Kurių nevalioju palikti. Ir tai yra labai įdomu. O jei sužinau, kad įdomu ne vien tik man – aš jau labai labai laiminga.“ – Jurga Slanka