BESIVEJANT ŠIRŠĘ: nuostabus naujas meilės romanas apie 8 persipinančius likimus

Kartais užtenka vieno žvilgsnio, kad gyvenimas apsiverstų aukštyn kojomis... Pristatome meilės romanų autorę Jurgą Slanką ir jos debiutinį romaną BESIVEJANT ŠIRŠĘ (dvigubai storesnis nei įprasta – net 592 psl.!) – intriguojančią istoriją apie 8 persipinančius likimus. Kai nutrūktgalviškas skrydis motociklu, azartas, greitis ir aštrūs pojūčiai baigiasi koma ir panardina į paralelinę būtį, kai atsiveria sugebėjimas išgirsti „minčių muziką“ – atrandi daug prasmingesnį pasaulį ir supranti savo paskirtį jame. Kai paskęsti gyvenimo rutinoje, o neryžtingumas trukdo atrasti ir save, ir savo gyvenimo prasmę, kartais užtenka vieno žvilgsnio, kad viskas apsiverstų aukštyn kojomis. Svajūnas netikėtai pamato bebaimę baikerę Grėtę ir tą pačią akimirką supranta, kad tai JI – jo lauktoji ir išsvajotoji. Tačiau likimo vingiai nenuspėjami, ir gyvenimas pasisuka visai netikėta linkme... Grėtė patenka į avariją, o atsibudusi iš komos supranta turinti aiškiaregystės dovaną – tada keičiasi ne tik jos pačios gyvenimas, mergina sugeba paskatinti ir kitus pažaboti savo ambicijas ir egoizmą. BESIVEJANT ŠIRŠĘ – įtraukiantis ir geriausiems meilės romanams nenusileidžiantis Jurgos Slankos kūrinys, kuriame persipina aštuonių veikėjų gyvenimai. Tai šmaikštus, lengvas pasakojimas apie tai, kad likimas, kažkur uždarydamas duris, visada praveria langą: nors ilgai puoselėti ambicingi norai ne visada neišsipildo, tačiau gyvenimas pasiūlo naujų, galbūt dar vertingesnių galimybių... Jurga Slanka

„Esu Jurga Slanka. Daug kas klausia – kodėl slanka? Nes slanka – mažas juokingas paukštis ilgu snapu, kuris jau daug vasarų vakarais praskrenda tiesiai virš mūsų sodybos, dainuodamas “cip-cip, kvor-kvor”. Įpratau tuo metu pasidairyti ir jo palaukti, jis tarsi įprasmina mano pasibaigusią dieną.

Tiesą sakant, niekados negalvojau, kad rašysiu romanus. Taip, nuo vaikystės labai patiko fantazuoti ir kurti istorijas: važiuoju troleibusu iš mokyklos, dairausi – štai jau ir susidėliojau, ką veikia vyriškis man iš kairės arba moteris iš dešinės. Tačiau ilgą laiką jos nuguldavo tik mintyse arba dienoraščiuose. Paskui įstojau į mediciną ir rašymai savaime apmirė – baigiau vaikų chirurgijos specialybę, pradėjau dirbti. Tuomet – šeima. Vienas po kito į pasaulį atėjo mano vaikai – turiu jų visus šešis. Medicinai laiko, aišku, nebeliko, užtat jo atsirado vaikams ir rašymui. Bežaidžiant gimė pirma knyga – rašymas buvo puikus trumpalaikis pabėgimas nuo buities ir rutinos, laisvė pabūti pačiai su savimi. Toks tebėra iki šiol, tik mano atveju reikia įsijungti šiek tiek disciplinos – negaliu sėsti rašyti kada tik panorėjusi. Pirmiau – gyvenimas.

Esu stebėtoja, svajotoja ir fantazuotoja – mane įkvepia įvairiausi žmonės, besisukantys aplink – kartais užtenka vienos frazės, vieno gesto, kad „užsikabinčiau” ir sučiupčiau kokią idėją... Taip pat – nuolatinis gamtos žaismas ir kelionės, kurių užsisėdėjusi imu beprotiškai ilgėtis.

Kiekviena sukurta istorija – tai mintyse nueitas ilgas kelias su šauniais, drąsiais, mielais, niekšiškais, žiauriais ar apsimetėliais pakeleiviais, kuriuos pasirenku pati. Kurių nevalioju palikti. Ir tai yra labai įdomu. O jei sužinau, kad įdomu ne vien tik man – aš jau labai labai laiminga.“ – Jurga Slanka