KARALIŲ MOTINA: kas ji? Intrigantė, šaltakraujė žudikė, neištikima žmona ar dievobaiminga Jogailaičių dinastijos kūrėja?

Lemtingoji Jogailaičių dinastijos pradžia – kokios paslaptys ir intrigos gaubė Lenkijos karaliaus Jogailos ir Alšėnų kunigaikštytės Sofijos santuoką? Kas iš tikrųjų buvo Sofija Alšėniškė, visų vadinama Sonka? Intrigantė, šaltakraujė žudikė, neištikima žmona ar dievobaiminga Jogailaičių dinastijos kūrėja? Lenkų autorius Juzefas Ignacas Kraševskis įtaigiai ir dinamiškai aprašo gražuolės Sofijos, būsimos dviejų karalių – Vladislovo ir Kazimiero – motinos, gyvenimą, viduramžių kunigaikščių ir karališkųjų dvarų kasdienybę, intrigas ir nenuspėjamus, lemtingus istorinius įvykius.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto dvare Sonka – Sofija Alšėniškė – apsistoja kaip Vytauto žmonos Julijonos giminaitė. Nenuleisdamas akių nuo įspūdingo grožio merginos Vytautas sukuria naudingą planą: nusprendžia Sofiją ištekinti, o jos vyru privalo tapti Lenkijos karalius Jogaila.

Santuokai įvykus ir Sofijai tapus ketvirtąja Jogailos žmona, Vytautas ketina paversti merginą savo politiniu įrankiu, stengiasi pasinaudoti jos įtaka, kad priverstų Jogailą priimti jam palankius sprendimus. Galutinis Vytauto tikslas – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės nepriklausomybė nuo Lenkijos karūnos.

Tačiau netrukus paaiškėja, kad Sofija nė neketina klausyti Vytauto nurodymų ir greitai ima atrodyti, kad puoselėja šiltus jausmus Lenkijos karaliui ir savo naujajai tėvynei.

Nusivylęs Vytautas imasi žiauraus keršto plano... Bet ar jis tikrai gerai pažįsta naująją karalienę?

Juzefas Ignacas Kraševskis (1812–1887) – lenkų rašytojas, istorikas, vienas produktyviausių pasaulio rašytojų, išleidęs daugiausia romanų per visą lenkų literatūros istoriją. Jo kūrybinį palikimą sudaro net 223 romanai. Jis labai domėjosi Lietuvos istorija, tautosaka, lietuvių kultūriniu gyvenimu. Lietuvos praeitis vaizduojama ir jo grožinės literatūros kūriniuose „Karalių motina“, „Kunigas“ ir kituose.