SENASIS AISČIŲ GIMINĖS METRAŠTIS: Jūratė Statkutė de Rosales parodo kitą istorijos suvokimo kampą – kas tėra pasaka, o kas yra tikra mūsų istorija

Aisčių vardas – ne išnaša istorijoje, o neišgirsta pradžia. Laikas ją perskaityti iš naujo. Jūratės Statkutės de Rosales SENASIS AISČIŲ GIMINĖS METRAŠTIS – tai drąsus ir netradicinis žvilgsnis į aisčių vietą Europos istorijoje. Studijoje, parašytoje jos ankstesnio veikalo Los Godos pagrindu, autorė siekia iš naujo interpretuoti istoriografijoje įsitvirtinusius pasakojimus apie baltų kilmę, pasitelkdama kalbotyrą, šaltinių analizę ir kultūrinę vaizduotę. Tai ne akademinė disertacija, bet kvietimas mąstyti savarankiškai: kvestionuoti primestus naratyvus ir išgirsti tą istorinį balsą, kuris ilgą laiką buvo nutildytas.

Remdamasi senovės graikų, romėnų, kitų tautų istorikų, kalbos, geografijos tyrinėtojų darbais, senaisiais Lietuvos raštais, archeologijos duomenimis, jos pačios vienoje Karakaso bibliotekoje aptikta XII a. Ispanijos kronika ir kitais šaltiniais, autorė drąsiai teigia, kad istorijos analuose minimi gudai, nuo Baltijos rengę karo žygius į Romą, Indiją, kitus tolimus kraštus, gyvenę nuo Vyslos iki Uralo, buvo ne germanų, o aisčių – lietuvių, latvių, prūsų ir kitų baltų genčių protėviai.

Skaitytojai knygoje ras įdomių duomenų ir faktų, skatinančių domėtis mūsų garbinga praeitimi, plėsti senosios baltų kultūros pažinimo ribas.

Ši knyga skirta visiems, norintiems suprasti daugiau nei tik datas ir vardus, – ji kviečia permąstyti, kaip gimsta istorinė tiesa ir kieno akimis žiūrime į savo praeitį.

Jūratė Statkutė de Rosales – iškili baltų proistorės tyrėja.

Gimė 1929 m. rugsėjo 9 d. Kaune. 1944 m., traukdamasi nuo sovietų okupacijos, emigravo į Vakarus. Nuo 1950 m. gyveno Venesueloje, nuo 1985 m. buvo šios šalies didžiausio tiražo savaitinio politikos, ekonomikos ir kultūros opozicinio žurnalo „Zeta“ vyriausioji redaktorė. Yra gavusi aukščiausius Venesuelos bei Karakaso ordinus, apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi (1996), jai suteiktas Vilniaus pedagoginio universiteto (dab. Lietuvos edukologijos universitetas) garbės daktaro (Honoris causa) vardas (2011). Mirė 2023 m. rugsėjo 4 d. Karakase, sulaukusi 94-erių.