UNABOMBERIO MANIFESTAS: genialaus pamišėlio įžvalgos apie technologijų, visuomenės ir žmonijos ateitį

Nepraleiskite galimybės įsigyti vienos skandalingiausių ir labiausiai sukrečiančių knygų pasaulio istorijoje - pirmą kartą lietuviškai! Tai 35 000 žodžių manifestas, kurį parašė serijinis sprogdintojas, JAV žiniasklaidos pramintas Unabomberiu. Siekiant sustabdyti tolesnius išpuolius, jam pačiam reikalaujant, 1995 m. rugsėjo 19 d. šį tekstą išspausdino „The New York Times“. Nors spauda tuo metu praminė tekstą bepročio rašliava, manifestas sužavėjo ryškiausius žmonijos protus, o šiandien darosi tiesiog neįmanoma ignoruoti tiesos, slypinčios jo autoriaus perspėjimuose.Mes tapsime visiškai priklausomi nuo technologijų, kurios darysis vis sudėtingesnės ir palies visus mūsų gyvenimo aspektus. Mūsų asmeniniai duomenys bus sunkiai apsaugomi ir valdomi didžiųjų korporacijų bei politikų, kurie sieks mus išnaudoti. Dėl technologijų suklestėjimo mes sirgsime depresija, o mūsų vaikai rizikuos perdozuoti narkotikų. Visiems mums katastrofiškai trūks gyvenimo prasmės... Unabomberio ateities vizija tapo mūsų visuomenės realybe. Šis tekstas (kurio dėka, beje, Unabomberis galiausiai buvo identifikuotas ir sučiuptas) – genialus traktatas apie išgyvenimą laikais, kurie mūsų dar laukia – kai suklestės dirbtinis intelektas ir išnyks galutinė riba tarp žmonių ir mašinų. Šio teksto autorius Theodore‘as Kaczynskis yra nuteistas iki gyvo galvos be teisės prašyti pasigailėjimo. Vienu metu jis buvo ieškomiausias žmogus Amerikoje, atsakingas už šešiolika sprogdinimų, kurių metu žuvo 3 žmonės ir 23 buvo sužeisti. Užtruko beveik dvidešimt metų, kol FTB identifikavo ir suėmė sprogdintoją, kai šis pats kreipėsi į žiniasklaidą ir pasiūlė beprecedentę sutartį – nutraukti jo asmeninį karą prieš technologizuotą visuomenę, jei svarbiausi JAV dienraščiai paskelbs apie šio karo priežastis. Radikali technologinės visuomenės kritika T. Kaczynskio išplatintame manifeste išjudino daugelio žmonių protus.

„Jei tai bepročio darbas, tai daugelio politinių filosofų – Jeano Jacqueso Rousseau, Tomo Paine‘o, Karlo Marxo – darbai vargu ar yra protingesni.“ – Kalifornijos universiteto politikos mokslų profesorius Jamesas Q. Wilsonas.